- bėgštus
- bėgštùs, -ì adj. (4)
1. J, Sk bėglus, greitas, eiklus: Mūsų arklys labai bėgštùs, nereikia botago rodyti Skr. Kas kad ir mažas mano bėris, ale bėgštùs Šmk.
bė̃gščiai adv. BŽ39.2. BŽ472 skėstas, išdrikęs (apie rašyseną): Jis bėgščia rašysena pasirašė savo pavardę rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.